Jaunimas ir lažybos: 23 % moksleivių lažinosi per metus (ESPAD 2024)
Available in US
Pradėjus skaityti ESPAD 2024 ataskaitos rezultatus, mano akys sustojo ties vienu skaičiumi — beveik kas ketvirtas Europos moksleivis per pastaruosius dvylika mėnesių bent kartą statė lažybas. Tai nėra tas paveikslas, kurį mes paprastai matome rinkos statistikoje, kur kalbama apie 18 metų ir vyresnius licencijuotus klientus. Tai yra paveikslas to, kas vyksta žemiau oficialaus radaro — paauglių rankose, telefonuose, draugų kompanijose. Ir šitas paveikslas yra rimtesnis nei dauguma žmonių mano.
Devyni metai šitoje rinkoje išmokė mane vieną dalyką — kalbėti apie jaunimą ir lažybas yra sudėtinga, nes klausimas paliečia tris skirtingus interesus drauge: reguliuotojo, operatorių ir tėvų. Šis straipsnis nėra apie politiką ar reklamos kritiką. Tai apie skaičius, kurie kalba patys, ir apie tai, ką tėvai gali realiai pamatyti, jei žino, į ką žiūrėti. ESPAD 2024 yra paskutinis didelis Europos paauglių lošimo elgesio tyrimas, ir jo skaičiai yra atspirties taškas šitam pokalbiui.
ESPAD 23 procentai
European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs paskelbtas 2024 metų ataskaitos rezultatas — 23 procentai Europos moksleivių lažino bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių. Tai apima visus formatus — sporto lažybas, kazino tipo žaidimus, online slotus, virtualias lažybas. Procentas išliko stabilus per pastaruosius porą tyrimo ciklų, su nedidelėmis variacijomis tarp šalių. Lietuva šiame tyrime atskleidė šiek tiek aukštesnį nei vidurkis dalyvavimo lygį, ypač berniukų segmente.
Įsidėmėtina, kad šie 23 procentai yra apie 15–16 metų amžiaus moksleivius — žmones, kurie pagal Lietuvos įstatymą oficialiai negali statyti dar penkerius metus. Tai reiškia, kad nei vienas iš tų statymų neįvyko per legalią platformą. Jie įvyko per pažįstamų sąskaitas, per nelegalias užsienio svetaines, kurios netaiko Lietuvos amžiaus tikrinimo, arba per neformalias schemas tarp draugų.
Antras tyrimo aspektas — beveik 65 procentai tų moksleivių, kurie statė, darė tai būtent internetu. Tai aiškiai rodo, kad mobilus internetas tapo pagrindiniu jaunimo lošimo prieinamumu, ne fizinis lažybų punktas ar konkretus žaidimas. Online aplinka pašalina amžiaus barjerus, kurie egzistuoja fiziniame pasaulyje, ir paauglys gali pasiekti praktiškai bet kokią platformą per kelių minučių registracijos procesą su netiksliais duomenimis.
Online dominavimas — 65 procentų
Šitas 65 procentų skaičius reikalauja atskiro paaiškinimo. Jis nereiškia, kad 65 procentai paauglių lažinasi internetu reguliariai. Jis reiškia, kad iš tų moksleivių, kurie bent kartą per 12 mėnesių lažino, dauguma darė tai online. Tarp tų 65 procentų yra ir didelis kanalų pasiskirstymas — apie pusė per nelicencijuotas svetaines, apie trečdalis per pažįstamų licencijuotas sąskaitas, likusi dalis per neformalias schemas tarp draugų.
Nelicencijuotos svetainės yra didžiausia problema. Jos paprastai turi minimalų amžiaus tikrinimą, dažnai apsiriboja vienu žymėjimu formoje „esu 18 metų ar vyresnis”. Lietuvos Lošimų priežiūros tarnyba 2025 metų pabaigoje turėjo savo nelegalių domenų sąraše 2 017 svetainių, ir didžioji jų dalis pasiekiama paaugliams be jokio barjero. Tai yra struktūrinė problema, kurios išspręsti tik per reguliavimą sunku — nauji domenai atsiranda greičiau nei jie blokuojami.
Pažįstamų sąskaitos yra antroji rizikos forma. Vyresnis brolis, tėvas, draugas su sąskaita licencijuotoje platformoje atveria savo prisijungimą, ir paauglys per jo sąskaitą stato. Pažįstamas šitą veiksmą dažnai mato kaip nieko rimto — „padariau jam mažą statymą už pinigus, kuriuos jis turėjo”. Bet psichologinis efektas paaugliui yra toks pats kaip ir tikras statymas — laimėjimas, pralaimėjimas, dofamino mechanizmas užsiveda toks pats.
Lietuvos 18–30 grupės kontekstas
Tarp 2017 ir 2023 metų Lietuvos Lošimų priežiūros tarnyba gavo 42 904 savęs apribojimo prašymus. 56 procentai jų — apie 24 026 — buvo iš 18–30 metų amžiaus grupės. Šitas skaičius yra tiesioginis pratęsimas ESPAD tendencijos. Jaunuoliai, kurie pradėjo statymus 16 ar 17 metų amžiaus per nelicencijuotas platformas, sulaukę 21 metų (Lietuvos minimalaus amžiaus) atneša jau išvystytą įprotį į legalią rinką.
Šios trajektorijos pasekmės yra praktinės. 18–22 metų statytojai paprastai turi mažesnę pajamų bazę, mažesnę gyvenimo stabilumo struktūrą, mažesnę emocinę distanciją nuo rezultato. Jų statymai dažnai būna emociškai motyvuoti — komandos, už kurią laikoma, statymas; impulsinis live statymas pagal žaidimo eigą; agresyvūs kombinuoti statymai vienam tikslui pasiekti — visa tai yra dažni pradedančiojo elgesio modeliai šitame amžiuje.
Lošimų priežiūros tarnybos direktorius savo komentaruose pažymėjo, kad jaunesnio amžiaus grupių self-exclusion prašymai dažniausiai susiję ne su didelėmis sumomis, o su dažnumu — žmogus stato kasdien per kelis mėnesius, bendra suma pamažu auga, ir tik tada prašoma pertraukos. Tai skiriasi nuo vyresnių grupių, kur vienas didelis nuostolis dažniau būna trigeris. Jaunimo segmentas yra labiau „lėto kraujavimo” rizika, ne „ūmaus sukrėtimo”.
Kaip tėvai gali pamatyti ankstyvuosius požymius
Pirmas ankstyvas požymis yra netikėti telefonų aktyvumo modeliai. Jeigu paauglys vakarais ar naktimis vis dažniau praleidžia laiką telefone, ypač savaitgaliais, kai vyksta krepšinio ar futbolo rungtynės — tai gali būti tik įprastas pomėgis, bet gali būti ir statymo veikla. Antra signalą — paauglys staiga tampa labai informuotas apie sporto detales, kurios anksčiau nebuvo įdomios; jis žino tikslius koeficientus, kalba apie konkrečius žaidėjus statistiniame kontekste.
Trečias matomas požymis yra finansinis. Mažos sumos, kurias paauglys prašo „vaizdo žaidimui” ar „draugui per banką pervesti”, gali kartotis dažniau nei anksčiau. Ketvirtas — sąskaitos ar bankomato kvitai, kurių anksčiau nebuvo namuose. Penktas, ir gal sunkiausiai matomas, yra emocinis pokytis po sporto rungtynių — paauglio nuotaika svyruoja smarkiau nei būtų natūralu paprastam stebėtojui.
Praktinis patarimas, kurį girdėjau iš pažįstamo psichologo, dirbančio su priklausomybėmis — geriausia ankstyvojo įsikišimo forma nėra tiesioginis konfrontavimas, o atviras pokalbis apie tai, kaip lažybos veikia, kaip jos sukurtos, kokie jų matematiniai parametrai. Paaugliai, kurie supranta, kad operatoriaus marža yra struktūrinė, kad RTP yra žemesnis nei 100 procentų, kad ilgalaikis pelnas yra matematiškai praktiškai neįmanomas, paprastai pradeda matyti lažybas kitokia šviesa. LPT savęs apribojimo mechanizmas yra tas įrankis, kurį verta žinoti tiek tėvams, tiek pačiam paaugliui, kai jis sulaukia pilnametystės.
Kalbėjimas, ne uždraudimas
Mano paskutinė pastaba apie šitą temą yra tokia. Visiškas uždraudimas paaugliui dažnai sukelia priešingą efektą — slėpimą, slaptas prieigas, atskirtį nuo šeimos pokalbių. Atviras, faktinis pokalbis apie tai, kas yra lažybos kaip pramonės struktūra, kaip jos veikia psichologiškai, kokia yra jų matematinė realybė — paprastai veikia geriau. ESPAD 23 procentai yra ne kaltinimas tėvams ir ne pasmerkimas paaugliams. Tai yra struktūrinis duomuo, kuris reikalauja sąmoningo atsakymo iš šeimų ir mokyklų.
Antras dalykas — sąmoninga šeimos rinkodaros aplinka. Jeigu namuose nuolat veikia televizorius su krepšinio rungtynėmis, o per kiekvieną pertrauką ekrane pasirodo lažybų operatoriaus reklama, paauglys laipsniškai mokosi laikyti statymus normalia sporto patirties dalimi, o ne atskira pramoga su matematine struktūra. Nors nuo 2025 metų liepos Lietuvoje reklamos apribojimai sumažino šitą efektą, mažesni kanalai ir nelicencijuoti operatoriai vis dar generuoja matomumą.
Trečias, ir gal svarbiausias dalykas — mokyklinė švietimo struktūra. Pažįstami mokytojai iš Vilniaus mokyklų pasakoja, kad finansinio raštingumo pamokose jaunimas dažnai labiausiai užkimba, kai konkrečiai paaiškinama lažybų operatoriaus pelningumo formulė — kaip iš 100 eurų statymo apyvartos vidutinis pelnas operatoriui yra 5–6 eurai, ir kaip ta pati formulė reiškia atitinkamą statytojo nuostolį per ilgesnį laiką. Šitas konkretus matematinis kontekstas dažnai pasiekia paauglį geriau nei moralinis perspėjimas, nes jis kalba ta pačia statistine kalba, kurią jaunas žmogus jau naudoja kasdien — tikimybės, procentai, ilgalaikės sumos.
Galiausiai — jeigu paauglys jau aktyviai statosi, geriausia yra ne staigus nutraukimas, o struktūrinis perėjimas į kontroliuojamą aplinką. Tai gali būti aiškus limitas, atvirai paskelbtas susitarimas, periodinis pokalbis apie patirtį. Visiškas uždraudimas, kaip minėjau, dažnai veda į pogrindinę veiklą. Atvira struktūra leidžia paaugliui susipažinti su statymais sąmoningai, su tikrais limitais ir tikrais pokalbiais apie patirtį, ir paprastai veda į natūralų domėjimosi sumažėjimą per kelis mėnesius.
Kokia procentinė ES moksleivių dalis lažinosi internetu?
Pagal ESPAD 2024 tyrimą 23 procentai Europos moksleivių lažino bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių, o iš jų apie 65 procentai darė tai būtent internetu. Lietuva turėjo šiek tiek aukštesnį nei vidurkis dalyvavimo lygį, ypač berniukų segmente.
Kokie ankstyvi paauglio lošimo požymiai?
Pagrindiniai požymiai yra padidėjęs telefono aktyvumas vakarais ir savaitgaliais per sporto renginius, staigus informuotumas apie sporto detales ir koeficientus, dažnesni prašymai mažoms sumoms ir emocinis svyravimas po sporto rungtynių. Geriausia reakcija yra atviras pokalbis, ne tiesioginis konfrontavimas.
Parašyta „Trumo Lažybos” komandos.
